Baltarusija – Europa: poziuris iš šono

2003-uju geguze. Lietuva jau Europoje, o mes dar rimuojames.

Teko buti Vilniuje ši savaitgali – ju referendumo metu. Senovine baltarusiška sostine, atiduota i kaimyno globa, su galva pasinere i eiforija. Stebina. Katedros aikšte vakare, 50000 jaunu zmoniu, europietiškos spalvos ir apšviestas vilnietiškas barokas. Beveik nera girtu. Po rok-grupiu scenoje kalba keturi prezidentai: Landsbergis, Brazauskas, Adamkus, Paksas. Vilnieciai ypatingai ploja Adamkui. Ka besakytu euroskeptikai – grazu. Bet baltarusiškose akcijose lozungas ‘‘Zyve Belarus“ vis tiek skamba stipriau, ir baltai-raudonai-baltos veliavos daugiau tinka ir vilnietiškoms gatvems, ir europietiškoms spalvoms.

Kol devyni iš dešimties lietuviu atiduoda savo balsa uz Europa, mes kalbame vilnietiškoje ‘‘NN‘‘ redakcijojeapie Baltarusijos galimybes. Apie Kurapatu ginima, kuri iš cia, iš uzsienio atrode vieninga pergale per paskutiniuosius metus, ir kuria, galbut, teks atnaujinti; apie nauja judejima ‘‘uz tinkama gyvenima‘‘ – ar taps jis Maskvos projektu, ar prisipildys baltarusiško turinio; apie tai, kad nacionalines jegos galiausiai pavargo.

Bet idomu – butent cia, Vilniuje, geografiškai artesniam Minskui uz bet kuri apskritie centra, jau uz europietiškos sienos, tikisi i Europos neišvengamuma Baltarusijai. Ir matosi Nepriklausomybes aikšte, pilna jaunimo su baltai-raudonai-baltomis veliavelemis ir melynais su zvaidzdutemis balioneliais; po ‘‘NRM‘‘ – keturi valstybes vadovai – koncertineje scenoje po milzinišku lozungu ‘‘Bukime europieciais!‘‘. Kalba Stanislovas Šuškevicius, po jo – Mecyslovas Grybas...Kas cia sekantis – nejaugi Lukašenka?! U-u-u...Ir, pagaliau tas, kas atves Baltarusija i Europos Sajunga.

Gaila, mes toli nuo scenos – kas cia toks, dabar pamatyti beveik neimanoma.